KNYGNEŠIO DIENA IR FILMAS "KNYGNEŠYS" Knygnešystė - XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią apie 40 metų. Lietuviškas raštas buvo uždraustas, tačiau atsirado drąsių žmonių, kurie kovojo už lietuvišką žodį. Knygnešiai už nelegalų knygų gabenimą buvo baudžiami tremtimi į Sibirą, kalėjimu arba sušaudomi vietoje, bet tai jų nesustabdė. 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino, kaip retą ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą, o kovo 16-oji buvo oficialiai paskelbta Knygnešio diena. |
Kodėl būtent kovo 16-oji yra skirta paminėti knygnešiams? Atsakymas paprastas – tai įžymiojo knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena. Jurgis Bielinis – knygnešys, “Varpo” laikraščio bendradarbis, sukūręs lietuviškos spaudos nelegalaus platinimo tinklą. Daugiau kaip tris dešimtmečius šis išsimokslinęs kaimo žmogelis iš Biržų miesto gabeno ir skleidė draudžiamas knygas. Daugelis garsių knygnešių iš Jurgio Bielinio išmoko knygnešystės meno - kaip nepastebimai pereiti saugomą sieną, kaip gabenti ir platinti spaudą.
Knygnešio dieną spaudos platintojai, knygnešiai, pagerbiami už ryžtą ir norą išsaugoti lietuvybę ir aktyvų pasipriešinimą prieš rusų kalbą ir tikėjimą. Pernai metais, kovo 15-29 dienomis vykusiame 17-tajame Vilniaus tarptautiniame kino festivalyje šiai dienai paminėti buvo pristatytas filmas „Knygnešys“.
Filmo idėja
Knygnešiai – tai žmonės, kurie spausdintu lietuvišku žodžiu, o ne kardu kovojo už lietuvybę ir Lietuvos nepriklausomybę. Ši tema pasirinkta neatsitiktinai. Globalėjančiame ir vienodėjančiame pasaulyje mažos tautos susiduria su rimtais savo unikalios kultūros išsaugojimo iššūkiais. Todėl šiandien knygnešių, kaip kovotojų už teisę būti lietuviais, tematika tampa tokia pat aktuali, kaip XIX amžiuje. O „Knygnešio“ režisierius Jonas Trukanas sako – “Mes norime parodyti, kad tuometinėje Lietuvoje žmonės net ir spaudžiami problemų mokėjo šypsotis, džiaugtis gyvenimu, o patriotizmas nėra tik rimtuolių privilegija.“
Filmas skirtas įvairiai auditorijai – filmų kūrėjų teigimu, kiekvienas jameatras dalį savęs ir savo. Didelis dėmesys buvo skirtas tam, kad jis taptų suprantamas ir savas jaunajai auditorijai. Ne atsitiktinai pasirinktas ir filmo platinimo formatas – po premjeros kiekvienas turintis prieigą prie interneto, gali parsisiųsti filmą nemokamai arba gali jį nemokamai pažiūrėti jam specialiai sukurtoje svetainėje http://www.filmasknygnesys.lt.
Trumpas siužeto aprašymas
1869 m. Lietuva Imperinės Rusijos sudėtyje. Lietuviškas raštas uždraustas, tačiau represijos susilaukia netikėto atsako – visoje Lietuvoje išplinta slaptos lietuviškos mokyklos, o lyg iš niekur atsiradę knygnešiai pradeda platinti lietuvišką raštą. Nors didelė dalis visuomenės – dar abejinga lietuvybei, knygnešių gretos auga...
Spalvingas XIX a. Lietuvos kaimo gyvenimas, humoras, nuotykiai, pavojai ir sunkūs pasirinkimai, tai – tik menka dalelė to, su kuo susiduria plevėsa Jurgis susipažinęs su knygnešiu Mažvydu.
Visa kita informacija - interneto svetainėje http://www.filmasknygnesys.lt.
Tekstas: Viktorija Šimašiūtė, remiantis medžiaga, pateikta http://www.filmasknygnesys.lt ir http://lt.wikipedia.org.