MOTERIS IR VANDUO Vanduo – viena artimiausių stichijų moteriai. Tiek vanduo, tiek moteriška moteris pasižymi tokiomis savybėmis kaip tėkmė, trauka ir gaiva. Moteris kaip versmė karštą vasaros dieną – prie moters, kaip ir prie vandens, gera ir smagu sugrįžti, kaip ir vandeniu, norisi ja gėrėtis, o kurį laiką jos nemačius – pradedama ilgėtis – lygiai kaip ir gražaus vandens telkinio: ežero, upės ar jūros.

Vandens gyventojos

Kad moters prigimtis artima vandeniui, žmonės žino nuo seno. Apie tai byloja ir pasakos. Tik prisiminkime pasaką apie undinėlę, gyvenusią jūroje ir pamilusią žemės vyrą. Dėl meilės ji buvo pasiryžusi viskam – netgi palikti savo įprastą aplinką, pamesti uodegą ir tapti žmogumi. Nors tai viso labo – pasaka, galime joje įžvelgti simbolinių patarimų. Moteris bendravime neretai išsižada savęs, aukojasi vardan tų, kuriuos myli ir bando vaikščioti žeme, pamiršdama, kad yra jūros arba vandens būtybė. Psichologijoje vandens stichija siejama su jausmais ir pasąmone. Žemė – su materija, kūnu. Ar neverta iš pasakos pasisemti išminties ir kartas nuo karto sau priminti: „Aš, Moteris, esu subtili būtybė, ir neprivalau daryti visko už visus. Man reikia laiko sau, laiko atsikvėpti ir pabūti vienai, laiko pasikrauti gerų emocijų ir pabendrauti su tokiomis kaip aš – kitomis moterimis.“ Jei tai jums atliepė, pamėginkite kuo dažniau tai prisiminti.

Priminimai – ne tik „svarbiems darbams“

Neretai tenka girdėti, kad moterimi būti sunku, kad tarp begalės reikalų pasimiršta, jog reikia savimi pasirūpinti. Ką daryti? Išeitis paprasta – pradėkite tai žymėtis tarp „svarbių darbų“ savo dienotvarkėje. Įsivaizduokite, kad, jei pamiršite padaryti tokį svarbų dalyką kaip atsikvėpti ir pasimėgauti savo moteriškumu, galite „prarasti savo uodegą“ – gebėjimą laisvai nardyti moteriškumo vandenyse. Tai juk daug baisiau nei prarasti darbą! Juk darbą visada galite susirasti, o štai pamiršusi moteriškumą prarasite daug daugiau. Griūva santykiai, pasitikėjimas savimi, senka jėgos ir apskritai nebeįdomu gyventi. Negi galite leisti, kad tai nutiktų?

Malonumas – jūsų gyvenimo termometras

Kiek malonumo jūsų gyvenime? Kiek jūsų gyvenime džiaugsmo? Kada paskutinį kartą žiūrėjote su pasimėgavimu į save veidrodyje, kada matavotės gražų rūbą ar rinkotės papuošalą? Tai – labai svarbūs dalykai. Jei jūsų gyvenime nėra tokių mielų akimirkų, jūsų moteriškumas negauna peno. Įsivaizduokite vešlų sodą su daugybe medžių, žydinčių krūmų ir gėlių. Kas bus, jei augalai negaus lietaus savaitę, dvi, mėnesį? Iš sodo nieko neliks ir jame nebeliks magijos. Lygiai taip ir su jūsų moteriškumu. Moters žavesys glūdi smulkmenose, kurios sudaro visumą: kaip jūs apsirengusi, kaip pasipuošusi, kaip susišukavusi, kaip kvepiate, kokia jūsų veido išraiška, koks jūsų žvilgsnis, balso tembras, laikysena, gestai.

Pribloškiantis grožis

Grožio nesuvaidinsi ir jo nenupirksi už jokius pinigus. Nusipirkti galima tik rūbą, papuošalą, akcentą, tačiau jie savaime jūsų nepapuoš. Kad jūsų grožis būtų pribloškiantis, gaivus ir autentiškas, būtina spindinti šypsena, spindinčios akys, švelnus balsas, moteriški judesiai. Ar visa tai gali atsirasti per vieną dieną? Jokiu būdu ne. Taip būna tik pasakose (prisiminkite Pelenės istoriją). Deja, net pasakose toks grožis nėra ilgalaikis – Pelenė puotoje spindėjo tik keletą valandų, o atėjus vidurnakčiui kerai išsisklaidė, ir ji vėl virto tuo, kuo buvo. Vadinasi, net pasakos mus perspėja. Nesitikėk, kad grožis ir laimė užplūs staiga, kažkam pamojus burtų lazdele. Tavo grožis ir laimė – tavo rankų, kasdienio tavo darbo dalis. Tikrai nesinori apie grožį ir savipriežiūrą kalbėti kaip apie darbą, bet norisi, kad suprastumėte: pasirūpinti savimi yra labai svarbus darbas. Jo svarba prilygsta darbui, už kurį gaunate pinigus ir darbui, kurį atliekate namuose, besirūpindama buitimi. Dar daugiau, šis darbas yra pirmiausias jūsų dienos sąraše ir jam turite skirti didžiausią savo dėmesį. Na, o pabaigai norisi nuraminti: šis darbas yra ir maloniausias, ir jo rezultatai yra labiausiai džiuginantys! Kas nenorėtų jaustis puikiai, atrodyti puikiai ir gyventi puikiai?..

Tobulumo spąstai

Visur reikalingas saikas. Niekam neįdomi moteris, besirūpinanti vien savimi, savo išvaizda ir savo poveikiu kitiems. Tokia moteris liaudies vadinama „tuščia“. Iš tikro taip ir yra: tokioje moteryje gražus vien tik kiautas, išorė, o viduje – tik viena mintis: ar vis dar darau gerą įspūdį? Tokia moteris nėra graži, ji tik gražiai atrodo. Ir juo labiau ji nėra laiminga, nes paprasčiausiai neturi tam laiko. Jos galvoje sukasi vienintelė mintis: kaip dar pasirūpinti savo grožiu? O kai galvoje sukasi tik viena mintis, arba kai mūsų mąstymas vienpusiškas, viduje susikuria didžiulė įtampa. Vienpusiškumas nėra natūralus, todėl sekina. Tai, ko turėtų siekti tikrai graži moteris, yra harmonija.

Išlaikyti pusiausvyrą

Harmonija dar kitaip vadinama darna arba pusiausvyra. Būtent apie pusiausvyrą pravartu prisiminti. Jums būtina pasirūpinti savimi, ir daryti tai ne priešokiais, lyg tarp kitko, įmetant tai tarp kitų dienos darbų, o su atsidėjimu, švelnumu ir pasimėgavimu – visomis tomis jin savybėmis, kurios moterį daro moterimi. Šiuolaikinis gyvenimo tempas, kurio turi laikytis dauguma moterų, tikrai nepuoselėja moteriškumo. Skuba, veržlumas, įtampa yra jang savybės, skatinančios vyriškumą. Tokio gyvenimo tempo pasėkoje visuomenė praranda atsvarą, nes… praranda moteris. Moterys vyriškėja ir silpsta, nes vyriškos savybės ir gyvenimo būdas nemaitina moters esmės. Kokia išeitis nūdienos moterims? Mielosios, prilėtinkite tempą. Niekas nuo to neatsitiks, pasaulis nesugrius ir nenustos suktis. O, ne, kaip tik priešingai. Atsitiks kai kas nuostabaus: jūs pagaliau atgausite pusiausvyrą, pradėsite jaustis moterimi ir šį jausmą nejučia skleisite aplinkui kaip žydinti gėlė – aromatą. Tokios moters neįmanoma nepastebėti, nes ji – tiesiog žydintis gyvenimas!

Kokias išvadas galime pasidaryti? Pirma, moteriškumas glūdi mumyse, todėl jums nereikia kažkuo tapti (tik pajuskite, kiek įtampos iš karto atkrenta!). Antra, visa esmė slypi gyvenimo būde ir jūsų dienos rutinoje, kuri priklauso ir nuo jūsų, todėl galite planuoti gyvenimą taip, kad jame rastųsi vietos svarbiausiam – jums pačiai. Trečia, moteriškumas pasireiškia išoriškai, bet spinduliuoja iš vidaus, todėl būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp materialumo ir vidinio gyvenimo, ir vienodai rūpintis tiek savo kūnu, tiek mintimis, jausmais, emocijomis. Vienu žodžiu, moteris kaip undinė: gimusi vandeny, geriausiai jaučiasi jausmų pasaulyje, tačiau kaip lyno šokėja laviruoja tarp žemiškos buities ir nežemiško žavesio.