MAMA PRIEŽASTIS

-“Ar Tu dar miegi?” – nekantriai paklausė mama PRIEŽASTIS dukros PASEKMĖS.

-„Tiesiog snaudžiu. Argi jau reikia keltis? Kaip greitai eina laikas“.

-„Jau. Leisk man paraginti Tave. Laikas, mieloji neina, tai mes per jį šuoliuojame. Neišvengiamai turiu Tave išjudinti, nes laikrodžio rodyklės sukasi, kaip visada, o situacijos šoka per jas vis greičiau ir greičiau. Pasitelkusios, žmogų, kaip įrankį, jos lekia per dienas, mėnesius, metus ir eras. Tu gali nespėti ir tuomet nebebus kelio atgal.“

PRIEŽASČIAI teko kęsti gėdą ir kaltę, nors iš tiesų ji buvo tiesiog PRIEŽASTIS. Visgi, ji buvo pernelyg atvira lengvabūdė ir  pagimdė margų savo kilme ir pobūdžiu PASEKMIŲ ir REZULTATŲ, deja, dauguma jų buvo su minuso ženklu.

-„Mama, gal dar truputį pasnausiu? Subręsiu tokiu būdu, mano rankos taps tvirtesnės, tonas griežtesnis, ir meilė širdyje didesnė, apkabinsiu seseris padraikas, nuraminsiu jų išdykusias mintis.“

-„Deja, jei lauksime, jos išsiskirstys, paplis po visą perimetrą ir taps PRIEŽASTIMIS gimdančiomis PASEKMES. Reikia perduoti svarbias žinias, kurias tegu nusineša su savimi per kartas.“

Motina PRIEŽASTIS norėjo rūpintis visa chaotiška pasaulio tvarka, ypatingai išplaukusią iš jos pačios.  Tačiau tai padaryti buvo neįmanoma. Jos balsas tiesiog neatsispausdavo  gyvenimo rankraštyje. Niekas nepastebėdavo, net nestabteldavo ties PRIEŽASTIMI, visi taip ir nuskubėdavo pasitikti emocijų, jausmų, nuotykių, trumpalaikių malonumų. Kai kurie šiuos potyrius pasitikdavo plodami, vadindami tai „įgyvendintomis svajonėmis“, o joms praėjus, keiksnodavosi „iliuzijų“ vardu. Bevertės PASEKMĖS, pasitelkusios euforiją ir momentinę ekstazę, daugindavosi, savo šaknis ir motiną PRIEŽASTĮ dangstydamos po „taip reikia“ skara.

O visgi, retkarčiais fantastiškų gėrybių medžioklė atneša nuostabių REZULTATŲ. Tokiais atvejais mūs supančioje aplinkoje atstatoma harmonija ir pilnatvė. Gali gimti galybės PASEKMIŲ, ne tokių, kaip tikėtasi, tačiau motinos meilė tokia valinga, augins ir brandins, kad ir nematomai, kad ir nepamatuojamai.  Ir viena PASEKMĖ bus Nastinka, geroji, nuolaidžioji, stebuklus ir meilę nešančioji sesuo.

-„Mama, aš jau pasiruošusi nešti gėrio žinią“ – suspigo jaunatvišku balseliu didžios PRIEŽASTIES dukra, o seserys, broliai nulenkė išdidžias galvas prieš ją.

„Tai buvo paskutinioji“ – ramiai atsiduso PRIEŽASTIS ir niekieno nepastebima nukirpo devyniais mėnesiais kvepiančią bambagyslę. Ji savo misiją atliko.

 

Tekstas: Dominika Novickienė
Nuotrauka: Dominika Novickienė
 

Neturite teisių komentuoti

   
   
   
© SU university