KO GALIME PASIMOKYTI IŠ TRADICINIŲ BENDRUOMENIŲ? Ar kada pagalvojote, kad daugeliui šiuolaikinių problemų sprendimus galime surasti gentinių bendruomenių tradicijose? Tradicinis gyvenimo būdas yra tai, kas suformavo mus ir lėmė tai, kokie esame šiandien. Gentinės bendruomenės išlaikė ypatybes, kurios buvo būdingos mūsų visų protėviams dešimtis tūkstančių metų atgal.

Kuo mums žavingos yra tokios tradicinės bendruomės, kaip genčių žmonės Naujojoje Gvinėjoje? Tikriausiai, tiesiog žmogiškai įdomu: žmonės, tokie į mus panašūs ir tokie suprantami, žiūrint iš tam tikrų pusių, o kartu tokie skirtingi nuo mūsų ir taip sunkiai suprantami dėl kai kurių dalykų. Egzistuoja keletas dalykų, kuriuos daro tradicinės bendruomenės ir kuriuos mes galėtume pritaikyti savo vartotojiškose bendruomenėse.

Turbūt pats svarbiausias dalykas, kurį mes praradome, palyginus su jais, yra socialinių ryšių turtingumas. Gyvenimas ten yra materialiai skurdesnis, bet turtingesnis socialiai. Modernioje visuomenėje mes daug judame – kraustomės, ir taip atsiduriame dideliais atstumais nuo vaikų, tėvų, brolių ir seserų, vaikystės draugų.  Bet gyvenimas yra dosnenis ir turtingesnis tuomet, kai turi draugų. Tradicinėse bendruomenėse depresija yra siejama su vienišumu, be to, ten yra retos pauauglystės problemos – nes jie visuomet yra apsupti draugų ir šeimos.

Socialiniai ryšiai yra svarbūs bet kokio amžiaus žmonėms. Pavyzdžiui, vaikai Naujoje Gvinėjoje yra labiau socialiai subrendę, labiau pasitikintys savimi, labiau autonomiški ir laimingesni, palyginus su vakariečiais vaikais. Taip yra dėl to, kad ten vaikai auga, jausdami saugumą ir socialinį palaikymą. Jie turi daug alternatyvių tėvų – kiekvienas suaugęs jo kaime yra jo tikras dėdė ar teta. Jeigu jų pačių tėvas ar mama yra problematiškas arba nelaimingas žmogus, jie turi tuos alternatyvius dėdžius ir tetas, kurie saugo jų normalią psichikos būseną – moderniame gyvenime ne daugelis iš mūsų turime tokių žmonių.  Vietoj to, kad būdami užsiėmę pasodintume savo vaikus prie televizoriaus, mes galime paprašyti juos prižiūrėti patikimų žmonių, kurie turi daugiau laisvo laiko. Taip pat mes galime daugiau svarbos teikti pokalbiui su savo vaikais – kaip socialiniam paskatinimui, ne kaip pasyviam laiko praleidimo būdui.

Gentinėse bendruomenėse senesni žmonės taip pat patiria naudą – ten jie gyvena kartu su draugais ir šeima. Vakarų pasaulyje senyvų žmonių situacija gali būti baisi ir bauginanti. Dažnai jie yra apleidžiami, palieka skurdūs ir nelaimingi, nes jų giminaičiai ir draugai gyvena toli, arba atsiduria senelių prieglaudos namuose. Be abejo, daugumai priimti senyvus giminaičius gyventi kartu trukdo praktiniai aspektai, bet mes galime pasistengti, kad mūsų vyresnio amžiaus tėvai bent jau gyventų netoliese. Tuomet mūsų pačių vaikai matys, kaip mes bendraujame su savo tėvais, taigi taip mes kursime modelį jų ateičiai.

Be abejo, yra dalykų, kuriuos tradicinės bendruomenės vertina mūsų vartotojiškose bendruomenėse – tai ir daugiau materialinės naudos, ir daugiau asmeninės laisvės. Turint tai omenyje, visai nenuostabu, kodėl mes darome šiuos pasirinkimus. Tačiau moderniems pokyčiams plintant, svarbu tiesiog būti budriems tam faktui, kad dėl to daug kas gali būti prarandama.