AŠ SVAJOJU Visi žinome tą jausmą, kai dienos metu nejučia kuriam laikui pasitraukiame iš dabarties, leisdami mintims nuklysti į vaizduotės pasaulį. Svajodami sukuriame buvusios ar niekada nepatirtos situacijos vaizdinius - tuo metu repetuojame kalbą, kurią ruošiamės išrėžti vadovui, arba grįžtame atgal ir jau pasakytą nepavykusią kalbą pakeičiame efektinga, kartais užvaldo baimės, apima nostalgija, vienas kitą ima vytis tikslai ir troškimai. Angliakalbiai šį reiškinį vadina „daydreaming", kas reiškia sapnavimą atmerktomis akimis dienos metu. Lietuvių kalboje vienos sąvokos tam apibūdinti neturime – mes išsireiškiame vaizdingai, sakydami, kad: „buvau paskendęs mintyse“ arba „jis skrajoja padebesiais“, arba „negaudyk varnų“. Apie ką byloja svajonės?

Kada mus aplankos svajonės?

Vieni ilgiau, kiti trumpiau, vieni dažniau, kiti rečiau, bet svajojame visi, ir svajojame daugiau, negu įsivaizduojame tai darą. Pasak neurofiziologų, nuo 15 iki 50 procentų būdravimo laiko praleidžiame „skraidydami padebesiais“, nors viena svajonė dažniausiai netrunka ilgiau kaip kelias minutes. Svajoti pradedame vaikystėje, nesulaukę trečiojo gimtadienio. Svajones gali spontaniškai sukelti patiriami pojūčiai – kvapas, regimas vaizdas, skonis, garsas, prisilietimas, taip pat atsiminimai. Paklaustas, kada jus aplanko svajonės, turbūt atsakytumėte, kad į vaizduotės pasaulį dažniausiai nuklystate tada, kai esate atsipalaidavęs ir patogiai gulite arba sėdite. Visgi, panašu į tai, kad fantazijos veikia priešingai, t.y. tuomet, kai kūnas atsiduoda judesiui: fantazijų ir svajonių tyrinėtojai nustatė, kad geriausiai žmonėms sekasi svajoti vaikščiojant, bėgiojant, plaukiojant, vairuojant dviratį ar mašiną. Žymusis vokiečių fizikas Albertas Einšteinas rašė, kad giliausias įžvalgas jis padarydavo ilgų pasivaikščiojimų metu. „Dieninis sapnavimas" skiriasi nuo tikrųjų sapnų tuo, kad šios rūšies fantazijas žmogus gali valdyti, pvz. nuklydus į neigiamą fantaziją, galime susikurti pozityvesnį scenarijų, o, pagavus save pernelyg griežtai peikiant arba per daug savimi besididžiuojant, galime vienu „mostu“ sugrįžti į tikrovę, vien tik ištarę sąmonei: „Užteks svajoti, laikas gyventi!“.

Svajoti draudžiama?

Dar visai neseniai nevalingas svajojimas buvo laikomas ne tik tuščiu laiko švaistymu, bet netgi patologišku užsiėmimu. Pirmojo pasaulinio karo metu JAV būsimieji kareiviai gaudavo klausimyną, kuriame buvo įtrauktas ir toks teiginys: „Aš dažnai svajoju dienos metu.“ Jei šauktinis prie šio teiginio pažymėdavo „taip", tai buvo traktuojama kaip neurozės požymis, t.y. kaip nepalanki savybė kariui. 1950-ųjų metų pedagoginės psichologijos vadovėliuose pedagogai įspėja tėvus neleisti vaikams nuklysti į nevalingas fantazijas, baimindamiesi, kad tai gali pastūmėti vaiką į neurozę arba psichozę. Dar ir šiais laikais mokyklose užsisvajojusį mokinį mokytoja pabars, pašieps ir „grąžins“ į mokyklinį suolą.

Kur mus nuneša mūsų svajonės?

2009 metais tyrimų bendrovė „GfK CR Baltic“ klausė Lietuvos gyventojų, kokia yra jų pati didžiausia svajonė. Apklausos metu paaiškėjo, kad didžiausios lietuvių svajonės yra turtas, pinigai, geras gyvenimas ir sveikata. Pastebėta, kad skiriasi vyrų bei moterų svajonės - moterys šiek tiek dažniau nei vyrai svajoja keliauti, dažniau nori sveikatos sau ir geros ateities vaikams, o vyrai dažniau svajoja apie turtą ir pinigus. Kita minėto tyrimo išvada yra ta, kad svajonės kinta kartu su amžiumi - jaunimas dažniau svajoja gauti gerą išsimokslinimą, sukurti savo verslą, turėti namą ir gerą mašiną, nuo 40 metų iki senatvės svarbiausia tampa gera sveikata, o žmonės nuo 45 iki 55 metų dažniausiai svajoja apie keliones. Atsižvelgiant į apklausos duomenis, matyt, galima daryti saviironišką išvadą, kad, visgi, esame materialistai, vengiantys skausmo ir ieškantys malonumų.

O kokia mano svajonė?

Ar paklaustas, galėtumėte iškart įvardinti, apie ką šiandien labiausiai svajojate? Jeigu pasimetate ir dar nesate to daręs specialiai, raskite laiko aktyviai pasvajoti ir patyrinėti savo svajojimą. Kelis kartus giliai atsikvėpę, pabūkite ramiai, „išvarykite“ kasdienes mintis ir leiskite vaizduotėje iškilti svajonei. Tegu tas vaizdinys pasirodo ir vis ryškėja. Tegu vaizduotė piešia vaizdus laisvai. Suteikite svajonei kuo aiškesnius kontūrus, kuo ryškesnes detales. Neleiskite savo kritiniam protui jūsų stabdyti, bandant jus pašiepti arba įtikinti, kad visa tai neįmanoma - juk būdami vaikai dar ne tokių dalykų prisigalvodavote? Kai jau turėsite aiškią viziją, įvertinkite, kokia ta jūsų svajonė. Ar ji įkvepia? Ar ji padiktuoja žingsnius, kuriuos reikėtų žengti realiame gyvenime, kad artėtumėte jos link? Galite apibrėžti laiko terminus, kada norite turėti svajonę išpildytą. Galiausiai, aiškiai numatykite, kokius žingsnelius jau šiandien jūs pradėsite daryti, kad ją įgyvendintumėte. Galite visa tai užrašyti, nupiešti ar kitaip išreikšti.

Pradėk kurti savo svajonių gyvenimą gyvenimą jau šiandien. Tik tu gali tai padaryti.