SĖKMINGOS KARJEROS PASLAPTYS Lietuvių liaudies išmintis byloja: „Blogas tas kareivis, kuris nenori būti generolu." Kaip žinia, tautosaka atspindi visuomenėje susiklosčiusias nuostatas. Atsižvelgiant į tai, išeitų, kad noras „lipti karjeros laiptais“, t.y. turėti vis „aukštesnį statusą“, vis daugiau pavaldinių, vis didesnę pagarbą, uždirbti vis didesnę algą - dar protėvių mūsų sąmonėje įrašytas, kaip siekiamybė, kaip sėkmingos karjeros vaizdinys. Ar iš tiesų būtent tai ir reiškia sėkmingą karjerą ir ar neklysta liaudies išmintis? Koks turi būti mūsų profesinis kelias, kad jis būtų pavadintas sėkmingu?
|
KARJERA BE RIBŲ
Šiandien galime pastebėti, kad noras būti generolu visuomenėje yra toks stiprus, jog dažnai įgauna net kiek juokingas formas - vis daugiau vadybininkų savo pareigybę „kilsteli“ iki projektų vadovo, nors jo darbo pobūdis ir atlyginimas išlieka tokie pat, sargas pasivadina apsaugos viršininku, nors visame apsaugos skyriuje jis pats yra vienintelis darbuotojas, ir panašiai. Faktas tas, kad galia - formali ar funkcinė – mus, žmones, vilioja. Visgi, apsižvalgę aplink galime pastebėti ir tai, kad, kaip ir visada, kareivių yra daugybė, o generolų - vos keli. Be to, turbūt kiekvienas pažįstame ne vieną žmogų, kuris yra puikus darbuotojas, gerai išmanantis ir gerai atliekantis savo darbą, bet kuris nė už ką nenorėtų užimti aukštesnių pareigų. Tai kurgi klysta liaudies išmintis?
Tokie posakiai, kaip „lipti karjeros laiptais", „siekti karjeros aukštumų" ir panašūs, rodo, kad mūsų vaizduotėje karjera yra nubrėžta, kaip dviejų krypčių vertikalė, kurioje įmanomas tik arba judėjimas aukštyn, arba kritimas žemyn. Bet argi mes nežinome, kad egzistuoja ir kitos kryptys – tolyn, gilyn, platyn? Taigi, ar ne teisingiau būtų karjerą suvokti, ne kaip pareigų sąrašą, o kaip profesinės veiklos sąrašą? Kas gi draudžia žvelgti į karjerą, kaip į neturinčią ribų, t.y. neturinčią „paskutinio laiptelio“? Tokio tipo karjeros perspektyva ypač atitinka kūrybinių profesijų atstovų profesinius siekius. Užuot užėmę vis aukštesnes pareigas toje pačioje įmonėje, šie žmonės, nevaržydami savęs, ieško darbo kituose tos pačios darbovietės skyriuose, kitose įmonėse ar organizacijose arba „susiranda“ pareigų keliose skirtingose srityse, netgi, skirtingose pasaulio valstybėse. Tokių žmonių svarbiausias tikslas – savirealizacija, t.y. siekis patenkinti savo kūrybinius siekius, dirbant mylimą ir juos, kaip asmenybes, atitinkantį darbą.
PAŠAUKIMAS
„Pašaukimas" - žodis, su kuriuo dažnai yra siejamas pasitenkinimas profesine sritimi. Šiandien visuomenėje tai irgi vis dažniau matoma, kaip siekiamybė. Argi mes ne su pavydu žvelgiame į tuos žmones, kuriems sekasi dirbti mėgstamą darbą ir, argi patys nesvajojame surasti tokį darbą, kurį dirbtume „iš savęs“, su malonumu, išpildydami dar vieną posakį - kada mėgstamas darbas tampa ne darbu, o malonumu, ir kada „nereikia nė vienos dienos dirbti“?
Mitologas J. Campbellas aprašė „Herojaus kelionės" principą, kuriuo, anot jo, yra pagrįsta kiekvieno žmogaus kelionė individualios gyvenimo prasmės atskleidimo link. Šią kelionę sudaro išėjimo, atradimo ir sugrįžimo ciklas, būdingas pasakose, mituose aprašomoms kelionėms. Šio ciklo prasmė yra ta, kad žmogus turi išeiti iš pasaulio, kurį pažįsta, tam, kad atrastų vidinį save, ir grįžti turėdamas daugiau. Tokios herojaus kelionės metaforą J. Cambellas taiko ir žmogaus karjeros keliui. Pasak autoriaus, žmogaus profesinis pasirinkimas turi sietis su jo vidinėmis nuostatomis - tik taip profesinis kelias taps herojaus kelione, iš kurios jis grįžta praturtėjęs. Tai nėra taip sudėtinga, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo - „Eik ten, kur džiaugsmas", - rašo J. Campbellas.
Siekiant sukonkretinti J. Cambelo nurodytą „džiaugsmo" terminą, buvo atliktas psichologinis tyrimas, kurio metu buvo apklausti savo ir aplinkinių požiūriu profesiniu gyvenimu patenkinti žmonės. Buvo nustatyta, kad, pirmiausia, visų jų profesinis kelias yra panašesnis į vingiuotą kalnų kelią, o ne į tiesią "autostradą". Visi tiriamieji nurodė, kad darbo aplinkoje jie labiausiai vertina laisvę, intelektinius iššūkius, palankią socialinę atmosferą ir bendrą prasmės pajautimą. Be to, visiems tyrimo dalyviams buvo būdingos tokios asmeninės savybės, kaip, gebėjimas siekti tikslo, teigiamas savęs vertinimas, energingumas ir mokėjimas bendrauti. Tarp tyrime dalyvavusiųjų buvo policininkas, matematikos dėstytojas, sekretorė, kirpėjas, mokyklų inspektorius. Jei šiuos žmones išrikiuotume vertikalėje pagal jų užimamų pareigų lygį, tikriausiai, vieni būtų aukščiau, kiti – žemiau. Tačiau, kaip įrodė tyrimas, pozicija neturi įtakos jų profesinės laimės jausmui. Taigi, tikriausia, sėkmingos karjeros kelias nebūtinai veda aukštyn?
10 ŽINGSNIŲ SĖKMINGOS KARJEROS LINK
Judėjimas šiuolaikinėje darbo rinkoje nėra toks sudėtingas, kaip Jums gali atrodyti. Šiandien yra daugybė knygų ir kitų informacijos šaltinių, mokančių, kaip tapti lyderiais, ir atskleidžiančių sėkmingos karjeros patarimus bei paslaptis. Peržvelgus jų turinį, tampa akivaizdu tai, kad egzistuoja tam tikros "auksinės taisyklės" – nors iš tiesų, tai yra paprasti prinicipai, kurie pasikartoja ir kurie iš tiesų - žvelgiant į aplinkinių patirtis - padeda pasiekti karjeros aukštumas arba...įspūdingą karjerą.
- Turėk didelius tikslus
- Išsiaiškink ir tinkamai pateik savo asmenines savybes (atrask savyje arba išsiugdyk specifinius sugebėjimus, kurių neturi kiti)
- Palaikyk siekį tapti geriausiu savo srities specialistu
- Dirbk 110 procentų
- Nuolat mokykis ir tobulėk
- Stebėk kitus ir mokykis iš jų (iš laimėjimų ir iš klaidų)
- Stenkis bendrautis su įvairiais žmonėmis
- Gerai pagalvok prieš sakydamas „ne“ – stenkis išnaudoti kuo daugiau galimybių (viskas gali būti naudinga patirtis)
- Ugdyk savo pozityvų požiūrį
- Kaip savo žymioje kalboje yra pasakęs W. Churchill - „Niekada, niekada, niekada, niekada nepasiduok!"
Už viską svarbiausia – pasitikėti savimi, nes jei tik labai nori – nėra nieko neįmanoma. 1960-aisiais JAV prezidentas J. Kennedy pasiūlė „Fordo" prezidentui R. McNamarai valstybės iždo sekretoriaus pareigas. Kai šis jų atsisakė, teigdamas, kad šioms pareigoms nėra pakankamai kvalifikuotas, prezidentas jam pasiūlė gynybos sekretoriaus postą. R. McNamarai atmetus ir šį pasiūlymą, Kennedy sušuko: „Bobai, mokyklos, kurioje mokoma būti prezidentu, taip pat nėra!". Nesiliaukite svajoti apie darbą ir profesinį kelią, kuris jus džiugintų ir kurį norėtumėte atlikti kuo geriau.
Galbūt, iš tiesų, ne tai svarbu, kokioje srityje dirbsite, svarbiausia - kad „sėdėtumėte savo rogėse“. Ir, visgi, tikriausiai neklysta liaudies išmintis, teigdama, kad „kiekvienas kareivis nori tapti generolu" - svarbu pasirinkti tinkamą mūšio lauką.
{flike} Tekstas: Viktorija ŠimašiūtėNuotraukos: Flickr