TOBULO PARTNERIO PAIEŠKOS „Vyrai ir moterys tikisi, kad bendrai gyvenimo kelionei jiems pavyks susirasti tinkamą partnerį. Jei ne tobulą, tai bent daugiau mažiau jiems skirtą. Norai ir pastangos verčia juos ieškoti idealaus žmogaus, tačiau ne visada viskas susidėlioja taip, kaip buvo tikėtasi. Apie tai, jog meilė gali būti apgaulinga, mažai informuojama ir neretą ištinka sukrėtimas, kad to tobulo žmogaus, net po ilgų draugysčių ar santuokos metų, taip ir nepavyko surasti“. Greta Kasparavičiūtė, Kaunas

Svaiginanti pasimatymų pradžia

Vyrų ir moterų santykiai dažniausiai prasideda lengvumu ir romantika. Pradžioje malonu ilgai šnekučiuotis ir vaikščioti, viskas vystosi savaime, be didelių pastangų. Pora jaučia ramybę ir džiaugsmą, jaučiasi ypatingi ir tuo metu net neabejoja, kad surado savo vienintelį žmogų. Šiuo laikotarpiu beveik nepastebima ar pastebima visai mažai partnerio trūkumų. Moterys jaučiasi lepinamos ir gerbiamos, o vyrai džiaugiasi, kad juos laiko tobulais ir priima tokius, kokie yra. Tačiau praėjus daugiau laiko, ypač apsigyvenus kartu arba susituokus, šis tas pasikeičia.

Emocinis sukrėtimas

Dauguma jaunų žmonių, įžengę į santuoką, tiki, jog visą likusį gyvenimą jie liks saugūs – t. y. gyvens su savo idealiu partneriu. Laikui bėgant jaunavedžiai patiria sukrėtimų ir įvairių baimių. Taip atsitinka, nes dauguma savybių, kurios anksčiau traukė, pradeda erzinti ir atstumti. Nusivylimas ir pyktis ateina į bendrą gyvenimą tarsi nelaukti svečiai ir priverčia patikėti, jog santuoka yra nenusisekusi, o žmogus, kurį pasirinkote, greičiausiai netinkamas. Ištikus emociniam sukrėtimui, norisi pabėgti nuo slegiančios realybės ir ieškoti naujo, geresnio partnerio.

Tobulos santuokos idealai

Didėjančio skyrybų skaičiaus priežastis yra ta, jog žmonės gyvena tobulos santuokos idealais, kurie iš esmės tik kenkia ir griauna žmonių likimus. Bendro gyvenimo pradžioje žmonės jaučiasi tarsi nugalėtojai, lyg būtų padarę sunkiausią darbą ar įveikę uždavinį. Vadinasi, gavus prizą, stengtis nebereikia. Dauguma vyrų ir moterų nesuvokia, kad stengtis reikia ne tik dėl to, ko neturi, bet ir dėl to, ką jau turi. Kitaip sakant, tam, kad santuoka būtų sėkminga, santykiai lengvi ir visi laimingi, reikia įdėti daugybę pastangų, kovoti ir tikėti. Šių dienų žmonės įpratę gauti viską lengvai ir greitai, jie nesuvokia, kad vardan gėrio gali tekti dirbti visą likusį gyvenimą.

Vienintelio žmogaus mitas

Iš tiesų idėja, jog kiekvienam yra skirtas tik vienas konkretus žmogus, tėra mitas ir gana plačiai paplitęs. Daugybė pasaulio psichologų ir santykių ekspertų griauna šį mitą, mokydami žmones pažinti tikrąją santykių prigimtį ir padėdami susikurti laimingą gyvenimą. Santykių tikslas – išmokti gyventi ir būti su tuo žmogumi, kurį pasirinkote. Tai didžiulis darbas ir uždavinys kiekvienam, tačiau, nesuvokus šio pagrindinio principo, galima visą gyvenimą blaškytis nuolat ieškant to vienintelio ir tinkamo žmogaus. Štai kodėl dauguma žmonių nuolat skiriasi ir tuokiasi, kuria santuokas labai vėlai arba lieka vieniši iki gyvenimo pabaigos. Meilės varomoji jėga – tai ne blaškymasis visą gyvenimą ieškant idealaus žmogaus, tai gebėjimas išmokti gyventi su žmogumi, kurį pasirinkote. Kur kas dažniau žmonės blogai elgiasi, negu pasirenka blogą partnerį.

Visgi gyvenime reikia ieškoti žmogaus, kuris jus trauktų, su kuriuo jaustumėte stiprų ryšį, gyventumėte panašiomis vertybėmis. Vieniši žmonės turėtų tikėtis rasti tokį žmogų. Tačiau svarbu suvokti, kad santykių  ir santuokos sėkmė priklausys nuo dviejų žmonių, pasirengusių dirbti vardan sėkmingų ir laimingų santykių.

Parengta remiantis pastoriaus ir santykių eksperto Marko Gungoro knygą „Per juokus į geresnę santuoką“.

Tekstas: Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė

Nuotrauka: www.wall321.com