SISTEMINĖ – FENOMENOLOGINĖ PSICHOTERAPIJA – PAGALBA ŠEIMAI Ši psichoterapijos kryptis pradėjo savo vystymosi kelią kaip vokiečių psichoterapeuto Berto Hellingerio tyrimai ir atradimai. Po poros dešimtmečių darbo su jo išvystyta šeimos konsteliacijos metodika, 1993 metais išėjus B.Hellingerio darbus aprašančiai knygai (B.Hellingerio patirtis ir atradimai), jo vedami seminarai pradėjo plisti milžinišku greičiu.

Sisteminio psichologinio konsultavimo, sprendimų, pagalbos, terapijos ir konsteliacijų pagrindas – supratimas ir praktinis patyrimas, kad šeimoje – kaip tam tikroje sistemoje, visi jos nariai sąmoningai ir nesąmoningaiyra labai susįję. Vieną asmenį veikiantys gyvenimo įvykiai turi įtakos ir kitiems šeimos nariams bei bendrai situacijai šeimoje daugelį metų.

Fenomenologinis požiūris – kai į kliento situaciją žvelgiama ne per tai, ką klientas prisimintų, galvotų ar manytų, analizuodamas savo praeitį, o per tai, kaip asmens ir šeimos gyvenimo patirtis, išgyvenimai veikia dabartį – t.y.  šiuo metu reiškiasi gyvenime, jausmuose ir patyrime.

Šeimos sistemą, anot Hellingerio, sudaro įvairių kartų giminės atstovai ar net nepriklausantys giminei asmenys (pvz., buvę mylimieji), kurie tapo reikšmingi giminės likimui,  nepriklausomai nuo to, ar palaiko glaudžius ryšius vieni su kitais, ar visiškai vienas kito nepažįsta.  Net jeigu tie žmonės jau senai mirę – visi jie turi teisę priklausyti šeimai, sistemai.

Jei kuris nors, priklausantis šiai sistemai asmuo, yra atstumiamas, atskiriamas arba užmirštamas (pvz., anksti miręs žmogus, negimęs kūdikis arba nesantuokinis vaikas), tuomet atsiranda netvarka sistemoje, kuri pasireiškia kurio nors šeimos nario apsunkintomis būsenomis, įvairiomis ligomis arba  negatyviais jausmais, kurieyra išgyvenami kaip savi, tačiau tai gali būti atstumtojo asmens (kažkurio iš tėvų, senelių ar kito svarbaus giminės nario) jausmai, išgyvenimai ir patirtis, kurie perimti, kaip palikimas. Šie susipynimai dalyvauja daugelyje vyro ir moters, tėvų ir vaikų, kitų socialinių santykių.

Sisteminis šeimos konsteliacijos metodas

Sisteminė šeimos konsteliacija (išdėstymas) – tai sisteminės-fenomenologinės psichoterapijos darbo metodas, suteikiantis galimybę minėtą kliento ir šeimos vidinio gyvenimo informaciją priimti, „perskaityti“, analizuoti bei pažinti  asmenyje ir jo sistemoje veikiančias sistemines dinamikas ir sudaryti veiksmingus sprendimus tiek klientui, tiek pačiai sistemai (šeimai, giminei, kolektyvui ir t.t.), kuriai jis priklauso.

Darbas vyksta 5–25 ir daugiau žmonių grupėje, nors galima dirbti ir individualiai. Grupėje procesas vyksta „pavaduojančio pojūčio“ fenomeno dėka. Klientas deleguoja savo ir savo šeimos narių vaidmenis kitiems grupės nariams (atstovams), juos išdėstydamas – pastatydamas salėje, rate, vadovaudamasis savo pojūčiais ar vaizdiniu. Skirtingai nuo kitų išraiškos metodų, čia niekas nevaidina ir nesistengia kažko nuo savęs pavaizduoti – išdėstyme dalyvaujantys asmenys tiesiog pradeda jausti tam tikrą santykį su jų vieta, kitais dalyviais ir gali perduoti bei išreikšti atsiradusius pojūčius, emocijas. Išdėstymo  esmė ta, kad jis atspindi realų kliento šeimos sistemos vidinį procesą – kartais atstovai pradeda stovėti, jaustis ir elgtis analogiškai realiems kliento sistemos nariams. Pats klientas beveik visada atpažįsta ir išgyvena tikrą, dažnai anksčiau buvusį nesuvoktą jo sielos, vidinio gyvenimo ar šeimos paveikslą.

Toliau, padedant terapeutui, gali būti išsakomos frazės, kurios padeda tiesiogiai ar simboliškai suprasti atsiskleidžiančią informaciją, procesą. Išoriškai tai panašu į psichodramos ar kitus išorinių vaizdinių metodus, tačiau tai kitoks metodas su savo unikaliomis galimybėmis.

Metodo privalumai

Kad ir koks iš pirmo žvilgsnio atrodytų paprastas ir neįtikimas šis aprašytas procesas, tačiau šis metodas turi pakankamai apibrėžtą metodologiją, jos mokslinį pagrindimą, galimybes tikrinti atrastą informaciją ar kylančias prielaidas tiek eigoje, tiek tolesniame konsultavime, gyvenime, o jo eigoje atsiskleidžianti informacija ir jos atitikimas faktams dažnai stebina ne tik klientą, bet ir specialistus.

Šio metodo pagrindas – emocinis rezonansas, todėl jį galima naudoti net tokiose situacijose, kai trūksta informacijos.

Čia pakanka labai minimalios informacijos, be išsipasakojimų, todėl asmeninė kliento sfera yra daugiau apsaugota, mažesnis pasipriešinimas pagalbos priėmimui.

Dėl galimybės žengti tiesiai į esmę, vidinį pažinimą, su šio metodo pagalba sutaupoma dešimtys darbo su asmeniu, šeima ar specialistu valandų (o kartu ir lėšų).

Šeimos konsteliacijos metodas – geras pagalbininkas ir kitų konsultavimo, terapijos sričių specialistams – derinant įvairius metodus. Jo pagalba galimos ir supervizijos – konsultanto, pagalbininko ir kliento santykių vidinėms dinamikoms pažinti, rasti sprendimus.

Dažniausiai konsteliacija – tai vienas pagalbos etapų, kuris gali tapti postūmio ir atsivėrimo tašku.

Kai kurie specialistai tai prilygina mikroskopo atradimo biologijoje ir medicinoje reikšmingumui, nes B. Hellingerio išvystytas Šeimos konsteliacijos metodas ir jo atradimai daug kur atvėrė naujas galimybes ir leido suprasti tai, kas anksčiau sekėsi sunkiai ar buvo nepasiekiama

Šiuo metu Sisteminės-fenomenologinės psichoterapijos kryptis vystosi toliau tokiose srityse kaip šeimos, individualios, organizacinės, sveikatos psichologija ir terapija, išleista per 50 knygų įvairiomis kalbomis, įkurti institutai Vokietijoje ir kitose šalyse, toliau nagrinėjantys šiuos sisteminius klausimus.

Parengė Kazimieras D. Daugėla

Daugiau informacijos: www.konsteliacijos-d.lt