MOTERS ŠIRDIS

Iš gilumos, siaurų bedugnių

Tu atneši man šviesą, ugnį.

Tik sėkla, o diaugiašakį užaugina,

Tokia širdis moters – tyra, viltinga.

Kiekvienas žodis tikėjimu paremtas:

Kad medžio šakos nenusvirs,

Ir visko buvus, išliks bent rąstas,

Kol laiko žuvys nebyliai slinks.

Na tebūnie laiminga ji – mediena

Gal suoleliu keleiviui taps.

Vis tiek širdis moters laiminga,

Nes jungia ji visas kitas...

Tekstas: Dominika Novickienė

Nuotaruka: Mk