NORVEGIJA – ANT PASAULIO KRAŠTO Norvegija vilioja savo aukštu pragyvenimo lygiu, gerai apmokamu darbu, žvejybos ypatumais ir baltomis naktimis Šiaurėje, slidinėjimo malonumais vidurio Norvegijoje, neįžengiamais miškais, pilnais trolių, pasakojimais apie vikingus, svaiginančiai stačiais fiordais, krioklių vandens jėga, grynu jūriniu oru, lėtu gyvenimo tempu.

Norvegija yra turtinga pramogomis, gamtos stebuklais, čia daug puikių restoranų, brangių parduotuvių, ypač norvegų dizainerių, zoologijos parkų, vandens parkų. Vasarą vienas populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų yra pasiplaukiojimas upėmis, o žiemą – slidinėjimas, ypač mėgstamas golfas ir važinėjimas dviračiais. Šiandien kalbama apie gyvūnų saugojimą ir ekologiją, o norvegai dievina banginių medžioklę ir nekreipia dėmesio, kai juos vadina barbarais. Norvegijoje bokso transliacija per televiziją uždrausta, o, pavyzdžiui, gatvės lenktynės – legalios. Tai tik nedaugelis dalykų, kurie mums patinka ar nepatinka Norvegijoje.

Šiuo metu į aštuonis Norvegijos miestus skrenda pilnutėliai lietuvių lėktuvai ir kiekviename žingsnyje girdi klausiant: „Jūs dirbti į Norvegiją?“. Kažkodėl penktą kartą tą patį išgirdus, taip ir norisi ant kaktos išsitatuiruoti „Dirbu ir gyvenu Lietuvoje, Norvegijoje atostogauju“. Gal ir brangios atostogos, tačiau taip gera įkvėpti gryno šalto kalnų oro, pravėdinti plaučius jūriniu vėju ir pasikrauti krentančio vandens energija. Visa tai yra Vakarų Norvegijoje, kursas Stavanger-Haugesund-Bergen.

Stavangeris – Europos naftos sostinė

Bene svarbiausias įvykis Stavangerio miesto istorijoje, tai 1969 m. Šiaurės jūroje atrastas pirmasis naftos telkinys. Šiame mieste yra naftos muziejus, kuriame sutalpinta begalė informacijos apie naftos gavybą, modernias technologijas, naftos įtaką visuomenei.  Tačiau Stavangeris garsus ne tik nafta, bet ir savo istorine viduramžių laikų katedra Domkirke, kuri tarp visų Norvegijos akmeninių viduramžių bažnyčių yra vienintelė išlaikiusi originalų stilių. Stavangeris žavi savo senamiesčiu: balti namukai mėlynomis durimis ir išraiškingais langais žiūri į akmenimis grįstas gatveles, besiraitančias į statų kalną ir puolančias stačiomis į jūrą. Taip pat krantinėje visa eilė spalvotų pastatų vis dar laukia, kada atvykęs laivas prikraus pilnus sandėlius silkės, kurią čia pat vietiniai žvejai išrūkys ir išstatys pardavimui šalia esančioje siauroje gatvelėje. Netoli Stavangerio yra keli gamtos stebuklai – tai 600 metrų aukščio vertikali Sakyklos uola, pakibusi tarsi virš bedugnės, ir Kjerago akmuo, pakibęs tarp statmenų uolų maždaug 1 km aukštyje virš fiordo.

Haugesundas ir Karmøy sala mena vikingų laikus

Haugesundo vardas žinomas nuo 872 metų, kai pirmasis Norvegijos karalius Harald įsikūrė savo valdose Avaldnes Karmøy saloje. Niekas tuo metu neplanavo statyti miesto, tačiau, bėgant laikui ir intensyvėjant silkių žvejybai, buvo įkurtas Haugesundo miestelis. Karmøy apylinkės ir šiandien yra vienas intensyviausių Norvegijos vandens kelių.

Pati Karmøy sala nėra didelė, tačiau čia yra Haugesundo orouostas, vikingų kaimelis, primenantis mūsiškes Rumšiškes, sena bažnyčia ir į bažnyčios sieną svyrantis akmeninis stulpas. Gyventojai pasakoja: kai stulpas atsirems į bažnyčios sieną, ateis pasaulio pabaiga. Labai žavus istorijos muziejus, kuriame įrengta žaidimų patalpa, šalia karalių statulų padėtos dėžės su senoviniais vikingų laikų drabužiais, kuriuos galima pasimatuoti ir nusifotografuoti, taip pat įrengtos mokymo patalpos mokiniams.

Vienas gražiausių Karmøy apylinkėse yra Skudeneshavn miestelis - be galo ramus ir tylus, su išilgai krantinės išsibarsčiusiais baltais namukais, tilteliais ir valtelėmis. Čia bene visi verčiasi žvejyba.

Bergenas – senoji Norvegijos sostinė

Iki šiol manyta, kad Bergenas buvo įsteigtas pirmojo Norvegijos karaliaus sūnaus Olav Kyrre, tačiau naujieji tyrinėjimai parodė, kad miestas buvo žinomas jau anksčiau. Nuo XIII a. pradžios beveik pusantro šimtmečio Bergenas buvo Norvegijos sostinė, miesto katedroje įvyko pirmasis karaliaus karūnavimas, vėliau miestas tapo vienu iš svarbiausių Hanzos miestų.

Šiandien jūros gėrybių ir žuvies gurmanai važiuoja į Bergeną ir ragauja šviežios žuvies tiesiog po atviru dangumi garsiajame Bergeno žuvų turguje. Skamba labai didingai ir pompastiškai, visgi - nors visokiausio jūros maisto čia tikrai apstu - pats turgus yra nedidukas. Miesto ašis yra Vågen uostas, kurio nuostabi panorama atsiveria nuo šalia miesto esančių viršukalnių. Kaip ir daugelyje Norvegijos miestų ir miestelių, Bryggen krantinės įvairiaspalviai nameliai šurmuliuoja lankytojų gausa – čia įsikūrusios įvairios kavinės, restoranai ir parduotuvės. Verta aplankyti ir Senąjį Bergeno muziejų, kuriame po atviru dangumi eksponuojami 18-19 a. mediniai namai.