Dirbti – su malonumu ir meile(INTERVIU SU JUVELYRE)

Lova, darbas, šeima, lova... O neretai tik lova, nemėgstamas darbas, truputis šeimos ir vėl ta pati lova. Šiais laikais nuolat sprendžiame galvosūkius - kaip uždirbti kuo daugiau pinigų, už ką nupirkti pavalgyti šeimai ir kaip sumokėti mokesčius, visai pamiršdami, jog „tikrasis būdas tapti laimingais yra mylėti savo darbą ir juo mėgautis“ (Francoise bertaut de Motteville).

Vis dėlto šiek tiek atidžiau apsidairę visuomenėjė randame skirtingo amato savo darbą mylinčius žmones – medikus, sportininkus, dailininkus ar įvairių papuošalų kūrėjus. Būtent pastarąjį darbą – malonumą atlieka ir pašnekovė Ieva (toliau – I, - aut. past.).

 

I: Nepavadinčiau to darbu. Greičiau širdžiai mielu hobiu.

 

Kada ir kaip šis hobis tapo Jūsų gyvenimo dalimi?

I: Visada mėgau puoštis ir visada buvau įsitikinus, kad būtent papuošalas yra didžiausias akcentas tam tikrame derinyje. Kai prieš 5 metus idėjų galvoje atsirado daugiau nei pasiūlos parduotuvėse, nusprendžiau paeksperimentuoti – pati susikurti papuošalą ir juo pasipuošti. Tuomet šis hobis dar nebuvo toks populiarus ir aplinkiniai vis stebėdavosi, jog tai mano rankų darbas, ėmė prašyti, kad kažką sukurčiau ir jiems.

 

Ar po 5 metų vis dar užtenka naujų idėjų?

I: Tikrai taip. Žinoma, papuošalų gamyba, kaip ir bet kokia kita kažko kūrimo, meno, sritis, reikalauja įkvėpimo. Ne visada, pažiūrėjus į tam tikrą detalę (akmenį, perlą, kristalą), žinai, kas iš jos išeis. Kartais pats papuošalo kūrimas, apmąstymas užima daugiau laiko nei gamyba. O kartais užtenka į rankas paimti akmenuką, ir jau regi nuostabius auskarus, apyrankę ar kitus aksesuarus. Be to, šioje srityje galybė vietos tobulėti – atsiranda vis naujų technikų, o ir medžiagų, iš kurių galima gaminti – daugybė.

 

Papasakokit apie medžiagas ir gaminimo technikas plačiau.

I:  Turbūt labiausiai paplitęs yra karoliukų – akmenukų vėrimas ant valo ar vielos. Pastarųjų būna labai įvairių: paprasto metalo, žalvario, vario, pasidarbuotų, paauksuotų, ar net gryno sidabro bei aukso. Karoliukų pasirinkimas taip pat labai didelis: pusbrangiai akmenys, perlai, stiklas, kristalai, kriauklės, koralai, gintarai, medis ir daugelis kitų. Sutažą taip pat galima priskirti prie papuošalų gaminimo technikų. Šis metodas reikalauja daug kantrybės bei kruopštumo. Naudojamos specialios juostelės, bizeris (smulkūs karoliukai), akmenukai, siūlai, klijai. Kiek sudėtingesnė, mano manymu, yra wire wrap technika (vyniojimas viela). Šiuo būdu gaminami papuošalai iš įvairaus storio vielos, kuria apvyniojami ar įvyniojami akmenys, kristalai ir kiti karoliukai. Taip pat papuošalai gaminami ir iš polimerinio molio (modelino). Pasitelkus fantaziją, gali sukurti  įvairių formų, raštų ir spalvų detales, kurių net pati antrą kartą vargu, ar atkartosi. Tokie papuošalai iš tiesų tampa unikalūs ir vienetiniai, o masyvios detalės iš šios masės yra tokios lengvos, kad tinka ne tik vėrinių, bet ir auskarų gamybai.

 

Kokią techniką labiausiai mėgstate pati?

I: Labiausiai mėgstu ne tam tikrą techniką, o natūralias medžiagas – akmenis, perlus, kristalus, sidabrą.

 

Ką patartumėte skaitytojams, kurie taip pat norėtų išbandyti papuošalų gamybą?

I: Nebijoti eksperimentuoti, nepasisekus – nenuleisti rankų ir bandyti dar kartą, apsišarvuoti kantrybe ir pasitelkti fantaziją. Be to, dabar rinkoje tikrai nemažas įvairių detalių, skirtų papuošalų gamybai, pasirinkimas. Deja, ne visų jų kokybė yra vienoda, tad prieš perkant patariu gerai apžiūrėti detales ar bent jau paieškoti atsiliepimų internete - verta investuoti daugiau laiko ir pinigų, bet turėti iš tiesų kokybišką ir ilgai širdį bei akis džiuginsiantį papuošalą.

 

Kur galima pamatyti Jūsų kuriamus papuošalus?

I: Savo rankdarbiais dalinuosi viename iš populiariausių socialinių tinklų. Daugiau mano darbų galite pamatyti čia:

Ačiū Ievai už malonų pokalbį. Linkime kūrybinio įkvėpimo ir širdžiai mielų darbų!

Na, o Jūs, mieli skaitytojai, atminkite L. Franko žodžius - įkvėpimas yra dovana, kuri tampa dovana tik atkaklaus darbo dėka.

Tekstas: Kristina Andrijevskienė
Nuotraukos: Ieva

Neturite teisių komentuoti

   
   
© SU university