„BALIWOOD“ – SVAJONIŲ KELIONĖ NAMUOSE Tvirti ir masyvus ilgaamžiai baldai, o jais prekiaujančios moterys - subtilios, jaunos ir švelnios. Tokį neįprastą suderinamumą galima atrasti Vilniuje, “Baliwood” interjero salone.  Čia autentiškumu ir istorija žavi daiktai, iš kurių bent vieną vertėtų įsigyti kiekvienai, namų židinį kurstančiai, moteriai. Nusipirkti, parsisiųsti, gauti dovanų, laimėti...

Įėjus į Jūsų saloną, žvilgsnį sučiumpa tarsi iš strypų suvytos žalios kėdės. Nematytos, atrodo tvirtos, ne tik egzotiškos. Kur jas pritaikyti?

Indrė: Prieš valandą kaip tik, visai neplanuotai, kelias tokias kėdes nusipirko viena klientė, tiesiog neatsispyrė joms, nors užsiminė, kad kėdžių turi užtektinai. Tai ir yra baldai, kurių nori širdis. Dažni mūsų klientai yra keliaujantys žmonės. Jie perka, kad savo gimtinėje susikurtų atostogų oazę. Baldai gali puikiai tikti visur: terasose, soduose, namie, viskas priklauso nuo to, kiek žmoguje yra mados, meno ir plataus požiūrio samplaikos, kokia nuotaika jis gyvena.

Margarita: Prieš pradedant prekiauti šiais unikaliais baldais, mes ilgai tam ruošėmės, buvo ir abejonių, juk lietuviai šiek tiek konservatyvūs, pasiūla ir baldų įvairovė Lietuvoje didelė, įvesti naują prekę nelengva. Tačiau, susidūrus su profesionalais, verslo žmonėmis, kurie prekiauja tokiais baldais kitose šalyse ir žino unikalios idėjos pristatymo kainą, ryžomės šiam projektui ir Balio baldus pristatėme Lietuvos rinkai. Perkami ne tik baldai, interjero detalės, bet gauname ir individualių užsakymų aplinką įrengti pagal klientų pageidavimus.

Perdirbama mediena - kaip tai susiję su Jūsų verslu?

Indrė: Mūsų versle daugiausia perdirbama medienos gaminiai, stengiamės išvengti azijietiškų motyvų ir labiau renkamės neutralius arba net artimus Europai motyvus. Kadangi Balio sala buvusi olandų, britų kolonija, jų dizaino stilius padarė didelę įtaką salai. Kiekvienas į Lietuvą atgabentas baldas turi savo istoriją, tarkim yra buvęs ryškiaspalve valtimi, ar stalu, ties kuriuo daug metų vakarieniauta.

Margarita: Turime įvairių gaminių ir iš naujos medienos, ir rotango, mums pačioms gražu natūrali tekstūra iš medžio, medžio masyvo, perdirbti baldai, bet turime daugybę pasiūlymų ir kitokio apdirbimo baldų, taip pat ir naujai gaminamų ir pagal individualius užsakymus.

Taip stiprinate ryšį su daiktais aplink mus, juk visi esame su viskuo susiję..

(Abi palaimingai šypsosi. Suprantu, kad pritaria).

Ne visi baldai gali atlaikyti metų metus ir būti tinkami perdirbimui. Jūsų atvejis kitoks?

Indrė: Palieskite – tai tikrų tikriausia mediena, su visiškai natūraliu, net šiurkštoku paviršiumi: tikmedis, mangamedis, kitas kietmedis, vadinamas “ironwood”. Unikalumas pasireiškia tuo, kad šiems baldams, kaip vynui – kuo ilgesnis laikas tuo jie vertingesni, o drėgmė, ar saulė - jų kaita tik baldus užgrūdina, todėl puikiai tinkami ne tik kaip vidaus, bet ir kaip lauko baldai. Vertėtų susimąstyti: ar tikrai visuose namuose yra toks tvirtas stalas.

Galite įrengti tokiu stiliumi visus namus?

Indrė: Taip, galime sukurti visą namų idilę – lavos akmens vonią, išlaikančią šilumą, pasiūlyti duše kojomis jausti ne plyteles, o natūralų medį, gėles merkti spalvingose terakotos vazose, miegoti plačioje tikmedžio masyvo lovoje, dieną ją papuošti tradicinės batikos raštais austa lovatiese ir pateikti daug daugiau konceptualių interjero sprendimų, tiek vidui tiek laukui. Mes mėgstame sukurti netradicinius sprendimus. (Žvilgtelėjus į Balietišką kavą, kuria vaišinuosi, atrodo, “Baliwood” apsirūpinę iki smulkmenų).

“Baliwood“ labiau skirta moters ar vyro skoniui?

Indrė: Žinoma, kad galime sukurti šių dviejų polių pusiausvyrą. Vyrams labiau patinka kokybė: tvirtos medžiagos, matinės spalvos, mažiau atsitiktinių detalių. O moterims galime pasiūlyti savąją energiją išlaisvinti per keramiką, rankų darbo šviestuvus, kurie tarsi šildo, ne tik šviečia, poetiškus šventyklų foto paveikslus, meilės leitmotyvais alsuojančius aksesuarus.

Kaip manote, ar Jūsų parduodami baldai palengvina kliento kasdienybę?

Indrė: Taip, palengvina, todėl, kad mūsų parduodami baldai yra praktiški, paviršiai neteplūs, lengva išvalyti arbatos, ar panašias dėmes, paslėpti vaikų išdaigas.

Margarita: Priežiūros tikrai reikalauja visai mažai, jie nebijo vandens, jų nereikia purkšti, blizginti, ant jų nelieka pirštų antspaudų.

Ar ne per jaunos tokiai sėkmei? Verslas, grožis, savęs atradimas – paprastai tam prireikia bent dešimties metų.

Indrė: Man reikėjo tik kelerių metų, kol pajutau, kad padariau viską, ką galėjau buvusioje darbovietėje, o mano pilnatvės indas ištuštėjo. Dirbau ganėtinai vyrišką, inžinerinės srities darbą Skandinavijos kapitalo kompanijoje, vykdžiau projektus, susijusius su populiariausių prekybos centrų, pramonės objektų, bankų, viešbučių ir kitų Lietuvai svarbių objektų statybomis, tarp jų – Valdovų Rūmų bei Visagino AE, sekėsi gerai, bet buvo pernelyg nuobodu taip toliau gyventi. Išėjau iš stabilios darbo vietos, atsisakiau stabilaus  atlyginimo ir iškeliavau į Tolimuosius Rytus. Spontaniškai.

Margarita: Svarbiausias dalykas sėkmei - daryti tai , kas iš tiesų patinka. Juk daug reiškia, kaip jautiesi darydamas tai, ką pasirinkai. Mūsų versle žengiame dar tik pirmuosius žingsnius. Esame pasiruošusios viskam – tiek nuosmukiams, tiek pakilimams. Į etapą, kuriame dabar gyvenu, mane atvedė sūnus. Dirbau su nekilnojamu turtu, pardavimų srityje, sėkmė lydėjo ir ten. Išėjusi motinystės atostogų, nusprendžiau išvykti pas pažįstamus žmones į Balio salą. Buvau daug kur keliavus, tačiau nuvykus į šį kraštą, nebenorėjau niekur kitur, sala suviliojo grįžti vėl ir vėl. Sūnus kartą net paklausė ryte nubudęs: „ Kur, mamyte, yra rojus – gal Balyje?“. Taip iki šiol ir jaučiuosi – tarsi turėčiau dvi tėvynes: vieną - Lietuvą, kitą -  Balio salą, į kurią dažnai vykstu darbo reikalais.

Kalbate lyg gyventumėte utopijoje, ar žemiškieji verslo reikalai Jūsų nevargina?

Indrė: Kadangi mūsų darbo vieta yra living concept store tipo, tai sunkaus darbo nuotaikos neslegia. Susikūrėme savo pasaulį. Televizoriaus mes abi neturime, nesidomime įvairiomis politinėmis bangomis, todėl būsena visada pakyli. Vietoje to, kad skųstis, grožimės profesionaliais Balio peizažais – paveikslais, fotografijomis. Dažnai stebiu per pietus žmones, skubančius pavalgyti ir mąstau, kokia esu laiminga, kad galiu bet kurią saulėtą popietę išeiti tiesiog pasivaikščioti. Juk sakoma, kad jei nenori dirbti, susirask darbą, kurį Tu mėgsti ir niekada nebereikės dirbti.

Margarita: Turiu savų metodų gerai savijautai susikurti.Tarkim,Balio saloje veriu akmenukus, kai užpuola tropinė liūtis ir negaliu dirbti įprasto darbo, važiuoti į susitikimus. (Puošiasi ir demonstruoja suvertas apyrankes). O čia, Lietuvoje, ypatingą nusiraminimo atmosferą kuria pati parduotuvė. Draugai kartais ateina išgerti kavos būtent prie tokių staliukų (rodo į žaismingų spalvų staliuką) . Visas mintis skiriame naujiems projektams įgyvendinti, sėkmingam verslo vykdymui, tinkamam bendravimui, todėl tiesiog neįsileidžiame negatyvių minčių.

Kada viską suspėjate? Juk Margaritai tenka daug keliauti ne tik tarp Europos ir Azijos, bet ir pačioje Lietuvoje, tarp Vilniaus ir Klaipėdos, o Indrei vienai viskuo pasirūpinti Lietuvoje?

Indrė: Spėju tiek, kiek spėju. Dažnai norisi nuveikti daugiau, ypač kai sukrenta daug darbų, o atlikti juos reikia per vieną dieną. Kartais vakare apima jausmas, lyg nieko apčiuopiamo taip ir nenuveikiau. Tačiau mano taisyklė – stengtis dėl nieko nesigraužti: yra dvi rankos, o para turi 24 valandas, tad neįmanoma nuveikti daugiau, negu realu. Šiandien, kai atsigręžiame atgal, į pačią pradžią, kuomet atvyko pirmosios prekės, matome, kad iš tiesų labai daug padarėme ir tai įkvepia tolimesniems žingsniams.

Margarita: Turiu paprastą taisyklę – įsiklausau į gamtos ritmą, keliuosi ir einu miegoti saulės rėžimu. Aišku, darbai kartais pakoreguoja tokią tvarką, bet stengiuosi keltis anksti.

(Ir žiūrint į basas Margaritos kojas supranti, kad čia tikrai viskas taip, kaip prie jūros...)

Kaip manote, kodėl tiek daug moterų nesusikuria sau idealios aplinkos: dirba samdomą, nemėgstamą darbą ir grįžusios, randa ne svajonių namus?

Indrė: Todėl, kad mus valdo protas ir laiko begalė nereikalingų prisirišimų. Tuo tarpu, derėtų klausytis širdies bei lavinti savo intuiciją. Svarbu išgryninti savo troškimus ir neapgaudinėti pačioms savęs. Paleidus savo baimes, aplinkybės pačios susidėlioja taip, kad galima nustebti atsidūrus ten, kur prieš kurį laiką buvo suprojektuotos mintys.

Margarita: žengti tokį žingsnį yra be galo sunku ir tam reikia didelio noro ir pasiruošimo, be abejo ir palaikymo. Taip pat reikia ir investicijų, ir idėjų. Ir baisu, ir sunku, bet pasiryžti, pradedi ir nebegali sustoti, žiūri, kur tave tai nuves.

Kartais namų kūrime dalyvauja profesionalai, žybsi garsūs brandai, sukarpomi interjero leidiniai, susitikimuose su konsultantais išgeriama šimtai puodelių arbatos. Įrengiamas beveik tobulas būstas. Tik dažnai atsidūstama: trūksta vienos kibirkšties. Tokiais atvejais, „Baliwood“ kolektyvas su meile daug ką patars, kaip antai, išsilaisvinti iš standartinio mąstymo ir į savo aplinką įpinti daugiau eklektikos, subtilias spalvas derinti su ryškiais akcentais, o akis atgaivinti pasirinkus įvairių kultūrų etninius motyvus: balietiškus, afrikietiškus, ar kitus.

Tikėtina, kad tokiu kaitriu akcentu Jūsų namuose gali tapti bent vienas pirkinys iš „Baliwood“ interjero salono. Juk žavesį kuria detalės – mintis, kuriai pritartų dauguma moterų.

Tekstas: Dominika Novickienė, kalbantis su Margarita Serych ir Indre Kuliešiūte

Nuotraukos: Giedrius Dagys www.abu2.com