 |
Interviu su lopšelio – darželio “Žvangutis” pavaduotoja ugdymui, vaidybinės vaikų grupės “Pasakaitė” įkūrėja, Rasa Šniaukiene |
Kaip manote, pasaka – būtinybė bręstančiai asmenybei, ar tik pramoga ?
Manau, kad nerastume nei vieno žmogaus, o tuo labiau mažylio, kuris nebūtų girdėjęs pasakos. Mažylio pažintis su jį supančiu pasauliu lengviausiai suvokiamas per pasakas. Pasakos padeda vaikams suprasti gėrio ir blogio reikšmes, jos puoselėja tautos vertybines nuostatas, pasakos - vienas iš elementų asmenybės formavimui.
Kokias pasakos sekimo metodikas esate išbandžiusi savo darbo praktikoje? (Sekimas, interpretavimas, suvaidinimas..?)
Žinoma pasakų sekimas, tam tikro veikėjo pavaizdavimas (pavyzdžiui pavaizduoti kaip auga gėlytė, kaip eina meška ir t.t.), spektaklių statymas.
Kuo ypatingas pasakos teatralizavimo metodas vaiko vystymuisi?
Vaidybos metodas – labiausiai priimtinas ir suprantamas ikimokyklinio amžiaus vaikams. Šis metodas leidžia patirti vaikams džiaugsmo, kūrybiškumo, pasitikėjimo savimi bei partnerystės pojūtį. Šis metodas suteikia galimybę atsiskleisti labiau uždariems, nedrąsiems vaikams, moko vaikus jaustis laisvai prieš auditoriją.
Ar galima teigti, kad vaidinant teigiamą herojų, galima suformuoti naują elgesio modelį ir tikėtis geresnio vaiko elgesio namie, su suaugusiais, bendraamžiais?
Manau, kad bet kokie teigiami veiksmai padės besiformuojančiai asmenybei būti geresniu, bent jau vaidinant teigiamą herojų mažylis netaps blogesniu. Suformuoti naują elgesio modelį per personažus? Nemanau, kad būtų galima vienareikšmiai pasakyti „taip“ nes, žmogaus elgesys priklauso nuo daugelį aplinkybių.
Ar įmanoma įtraukti į pasakos vaidinimą visą šeimą? Kokias pasakas rekomenduotumėte vaidinti namuose?
Taip, taip ir dar kartą taip. Viskas priklauso nuo tėvų profesionalumo. Pirmiausia pasaka turi būti parinkta pagal vaiko amžių, vaikas turi gerai žinoti pasakos turinį, pažinti tos pasakos veikėjus. Geriausiai ikimokyklinio amžiaus vaikams suprantamos ir priimtinos gyvulinės pasakos.
Kokio amžiaus vaikai jau geba suvokti vaidmenį?
Viskas priklauso nuo vaiko patirties, bet dažniausiai tai – priešmokyklinio amžiaus vaikai (6-7 metai).
Jūsų darbe vaikams sekamos pasakos prieš pietų miegą, ar galima sakyti, kad tai veikia kaip raminamieji vaistai? Galbūt net hiperaktyvūs vaikai nurimsta?
Taip, tai tiesa. Kai sekama pasaka, jeigu atitinka vaikų poreikį, ji gali tapti kaip nusiraminimo terapija.
Lietuvių pasakose nemažai žiaurumo elementų, ar tai “neliečia” vaiko asmenybės? (Galbūt galima pakalbėti apie pasakos aptarimą, paaiškinimą, pagalbą formuojant supratimą apie gėrį ir blogį).
Pasakų baisybių nereikia vengti. Juk dažniausiai gėris laimi, o jų smurtą vaikai priima kaip blogį, kuris nugalimas. Pasakose užkoduotos gyvenimo tiesos, kokiepavojai tyko ir kaip jų išvengti. Vaikui galima sekti visokias pasakas. Manau, kad liaudies kūryboje smurto tikrai nebus daugiau, nei jis mato per televizorių bei kompiuteriniuose žaidimuose.
Kokiais kriterijais naudotis parenkant pasaką?
Svarbiausia vaiko amžius.
Garsus poetas, H. Radauskas, yra pasakęs :“ …pasauliu netikiu, o pasaka tikiu”. Ar gali pasaka išgelbėti vaiką, kuriam šis pasaulis yra kiek per “sunkus”?
Manau, kad taip. Kuo ilgiau žmogus skaitys ir tikės pasakomis, tuo aiškiau supras vertybių svarbą gyvenime, jos pralinksmins, įkvėps naujiems tikslams.
Lopšelio – darželio “Žvangutis” pavaduotoja ugdymui,
vaikų vaidybinės grupės įkūrėja, Rasa Šniaukienė