NE TIK DRAUGAS, BET IR GYDYTOJAS - ARKLIŲ TERAPIJA Sena raitelių išmintis byloja: „didžiausią laimę pasaulyje pajusi sėdėdamas ant arklio nugaros“. Pastaraisiais metais susidomėjimas arkliais vis didėja - vis daugiau žmonių atranda jodinėjimą kaip sportą arba aktyvią laisvalaikio praleidimo formą, nusprendžia rimtai investuoti į žirgus arba keliauja į žirgyną pasisemti...dvasios ramybės...

„Kažkur kažką“ viena ausimi girdėję, jodinėjimo žirgais nauda ima domėtis vis daugiau tėvų, kurių vaikai serga cerebriniu paralyžiumi, autizmu, taip pat suaugę žmonės, patyrę insultą ar galvos traumas. Specialistai teigia, kad glostydamas, šukuodamas žirgą žmogus atsiriboja nuo neigiamų minčių ir emocijų, o jodinėjimas ir bendravimas su žirgu atkuria žmogaus vidinę pusiausvyrą bei pasitikėjimą savimi. Susimąstyti priverčia ir moksliškai nustatytas faktas, kad žmogus eidamas naudoja 300 raumenų, tuo tarpu jodamas – apie 600. Kokią paslaptingą galią iš tiesų turi arkliai ir kas slypi po arklių terapija?

Hipoterapija ir jojimo terapija

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad net profesionalai, kalbėdami apie arklių terapiją ar gydymą arkliais, dažnai painioja šiuos du terminus - hipoterapiją ir jojimo terapiją. Visgi, šiuos du terminus būtina atskirti (toliau šiame straipsnyje bus kalbama apie arklių terapiją bendrai).

• Hipoterapija

Sąvoka „hipoterapija“ yra kilusi iš graikų kalbos - žodis „hippos“ graikų kalboje reiškia „arklys“, o žodis „therapeia“ – „gydymas“. Vadinasi, hipoterapija yra gydymas, kuriame naudojami arkliai. Pažymėtina, kad, visų pirma, tai yra medicininė terapija, taikoma tik paskyrus gydytojui. Visgi, „gydytojas“ čia yra žirgas - trimačiai jo judesiai naudojami kaip įrankis, siekiant pasyviai įtakoti raitelio kūną. Hipoterapijos užsiėmimo metu dalyvauja specialistų komanda - asmuo vedantis žirgą, du asmenys-padėjėjai, prilaikantys iš abiejų pusių, jei reikia, ar stebintys raitelį, arba asmuo, sėdintis kartu su raiteliu ant žirgo, ir hipoterapeutas, vadovaujantis užsiėmimui. Raitelis hipoterapijos užsiėmimo metu gali sėdėti ant žirgo veidu pirmyn ar atgal, šonu, gulint ant pilvo ar nugaros. Tam, kad būtų užtikrintas didesnis raitelio kontaktas su žirgu ir atitinkamai padidėtų stimuliacija bei poreikis stipriau išlaikyti pusiausvyrą, balnas nėra naudojamas. Tam tikra funkcinė veikla, kaip mokymas valyti, rūpintis ir prižiūrėti žirgą, taip pat yra hipoterapijos dalis. Lietuvoje hipoterapija kol kas nėra oficialiai įteisinta.

• Jojimo terapija

Tai rekreacinis jojimas žmonėms su negalia. Jojimo terapija nuo hipoterapijos skiriasi įvairesniu pacientų kontingentu ir skaičiumi, specifiniu jojimo įgūdžių treniravimu bei žirgo valdymu, ir, svarbiausia, priešingai nei hipoterapija, yra priskiriama ne medicinos, o pedagogikos sričiai. Jojimo terapijos tikslas – mokyti savarankiškai valdyti ir kontroliuoti žirgą jam judant žingine ar risčia. Jojimo terapija tik iš dalies įtakoja raitelį fiziškai, tačiau pirmiausiai teikia psichologinę ir emocinę naudą. Raitelis, kuris nori dalyvauti šioje terapijos formoje, turi būti daugiau mobilus ir turėti pakankamai kognityvinių gebėjimų, tuo tarpu raiteliui, stokojančiam protinių, fizinių gebėjimų, labiau tinkami hipoterapijos užsiėmimai.

Teigiamas arklių poveikis žmogui žinomas nuo Hipokrato laikų

Arklių terapijos šaknys – gilioje senovėje. Dar V a. pr. m. e. Hipokratas rašė apie teigiamą jojimo poveikį sveikatai. Tuo tarpu hipoterapija, kaip gydymo būdas, oficialiai imtas taikyti tik 1960 m., kai pirmą kartą buvo panaudotas Austrijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje. Šiaurės Amerikoje hipoterapija pradėjo plisti 20 metų vėliau, kai grupė Kanados ir JAV mokslininkų nukeliavo į Vokietiją stebėti, kaip vyksta hipoterapija. JAV ji buvo įteisinta 1992 m. Šiuo metu hipoterapija daugelyje pasaulio šalių yra pripažinta ir iš valstybės biudžeto remiama gydomosios reabilitacijos forma. Arklių terapija oficialiai taikoma ir mūsų kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje. Kaip minėta, Lietuvoje – nors ir turime senas žirgininkystės bei meilės arkliams tradicijas – nė viena iš arklių terapijos formų dar nėra pripažinta valstybės. Arklių terapiją, kaip reabilitacijos formą, mūsų šalyje šiuo metu propaguoja būrys iš esmės savamokslių entuziastų, kurie jau kurį laiką stengiasi, kad gydymas, naudojant arklius, būtų įteisintas ir įstatymu.

Kur glūdi arklio „galia“?

Be abejo, visų pirma, arklys yra didelis gyvūnas, kuris yra vidutiniškai 10 kartų už mus sunkesnis, turi apie 100 kartų jautresnę už žmogaus klausą, uoslę, greitesnę reakciją. Nepaisant to, jis yra be galo bailus - juk evoliucijos eigoje išgyveno tik tie, kurie spėjo pabėgti nuo plėšrūno. Prieš pradedant bendrauti su žirgu, svarbu įsisamoninti tai, kad žirgas turi savo charakterį, nuotaikas, kurios gali keistis dažniau nei oras, taip pat labai gerą atmintį - sykį ko nors labai išsigandęs ar gavęs traumą, tai parodo ir prisimena labai ilgą laiką. Kaip ir kiekvienas gyvas padaras, žirgas prisiriša prie žmogaus - jis puikiai jaučia savo šeimininką ir susibendravus jau laukia jo ateinančio, užuodžia kvapą, kai kurie net atpažįsta mašinos burzgesį, tartum, žino – ateina jo draugas. Savaime suprantama, tokiam ryšiui pasiekti reikalingas laikas ir bendravimas. Toli gražu ne iškart, tik po tam tikro laiko kalbinimo, glostymo, valymo, balnojimo būsimasis raitelis atranda bendravimo su žirgu džiaugsmą. Taigi, pirmasis norimų rezultatų siekimo etapas – susipažinti su žirgu: kokie jo įpročiai, kaip saugiai prieiti, kaip suprasti žirgo kūno kalbą. Antrasis etapas – pasijusti drąsiai ir saugiai prie šio didelio gyvūno. Tik po šių etapų pereinama prie jojimo. Buvimo ant arklio ypatumas tas, kad arkliai suteikia palankias galimybes pamatyti pasaulį vertikaliai: iš viršaus į apačią, dėl ko jojikas jaučiasi daug nepriklausomesnis ant arklio nugaros, nei kada nors anksčiau jam teko jaustis. Taip pat prisilietimas prie arklio, jo spalva, specifinis kvapas, kanopų keliami garsai – visa tai neabejotinai stimuliuoja įvairias žmogaus organizmo sistemas.

Arklys - ne tik draugas, bet ir gydytojas

Teigiamas jodinėjimo poveikis ypač akivaizdžiai pasireiškia fizinėje srityje, todėl arklių terapija naudinga žmonėms su fizine negalia, sergantiesiems judėjimo sutrikimus paskatinančiu cerebriniu paralyžiumi ar negalintiems judėti po traumų. Žirgai padeda koreguoti judėjimo sistemos sutrikimus, mat žirgo ėjimo ritmas itin gerai dera su žmogaus ėjimo ritmu. Šis panašumas gali padėti smegenims „prisiminti“ šiuos judesius. Jodinėjant ant žirgo aktyviai funkcionuoja visos raitelio kūno raumenų grupės - žingsniuodamas žirgas išjudina net tuos vidinius raumenis, kurie žmogui pačiam einant, sportuojant ar tiesiog aktyviai leidžiant laisvalaikį, taip neišjudinami, kaip sėdint ant žirgo. Jodinėjant stiprėja raumenys, mažėja raumenų skausmas ir įtampa, gerėja pusiausvyra ir judesių koordinacija, virškinimo, kvėpavimo bei kraujotakos sistemų funkcijos. Arklių terapija puikiai tinka ne tik žmonėms, turintiems judėjimo negalią, bet tiesiog nuovargiui po sunkios darbo dienos įveikti.

Ypač dažnai hipoterapija yra taikoma fizines negalias ar intelekto sutrikimus turintiems vaikams - pastebėta, kad jojimas jiems leidžia patirti teigiamų emocijų, darančių įtaką tiek fizinei, tiek psichologinei jų būsenai. Hipoterapija labai tinka vaikams, sergantiemsautizmu, Dauno sindromu, tiems, kuriems sunku reikšti jausmus, kurie paprastai yra užsidarę savo pasaulyje, turi įvairių baimių, bendravimo, mokymosi sunkumų, kalbos sutrikimų. Pastebima, kad būdamas prie žirgo toks vaikas nurimsta, atsipalaiduoja, iš pradžių niekuo nesidomėjęs - pradeda bendrauti su žirgais, tampa savarankiškesnis, liaujasi bijoti didelių daiktų, ima labiau pasitikėti savimi ir kitais.

Net ir paprastas buvimas šalia žirgo tiek sveikiems, tiek ligotiems sukelia daug teigiamų emocijų, o gydomasis jojimas ypač sėkmingai taikomas pacientams, turintiems psichikos sutrikimų. Jis yra veiksmingas mažinant reakcijos į streso pasekmes, nerimo simptomus, teikiant pagalbą smurto aukoms ir  patyrusiems kitas psichologines traumas, taip pat nuramina ir smurtauti linkusiusius pacientus. Mokslininkų įrodyta, kad sėdėsena balne tokiems pacientams yra gydomoji ir saugi.

Ar arklių terapija iš tiesų veikia?

Perskaitę šį straipsnį, galbūt panorėsite patys išbandyti ir patirti arklių terapijos poveikį. Ją jau išbandę ir praktikuojantys, be abejo, jums pritars, sakydami „taip“. Turėkite omeny, kad arklių terapija yra viena iš labiausiai pasaulyje populiarėjančių reabilitacijos šakų. Taigi, kodėl nepabandyti? Visgi, reikia suvokti ir tai, kad kiekvienas atvejis individualus, tad prieš pradedant terapiją, geriausia pasikonsultuoti su gydytoju specialistu – ortopedu, traumatologu ar chirurgu, kad vietoj laukiamos naudos nepatirtumėte daugiau žalos. Bet kokiu atveju, faktinis arklių terapijos poveikis priklausys nuo jūsų poreikių, laiko, finansinių ir kitų galimybių, motyvacijos. Juk visų stebuklų pradžia - jūsų pačių rankose. Neabejotina viena – buvimas ir bendravimas su arkliu pagerins jūsų gyvenimo kokybę ir suteiks nuostabių atradimų.