PRISILIETIMŲ GALIA
Šiuolaikiniai mokslininkai patvirtina - kitų žmonių prisilietimai mums turi įtakos, dažnai net daug didesnės, nei mums atrodo. Įvariais tyrimais patvirtinta, kad prisilietimai teigiamai veikia ne tik mūsų kūno, bet ir psichikos sveikatą bei emocijas. |
Keletas reikšmingų faktų
- Psichologų teigimu, prisilietimai kūdikiams – gyvybiškai svarbus dalykas. Prisilietimai kūdikiui tarsi patvirtina, kad jis yra mylimas ir priimtas, be to, būtent per lytėjimą užsimezga kūdikio ir tėvų ryšys iki tol, kol vaikas išmoksta kalbėti.
1248 m. istorikas Salimenbene aprašė germanų imperatoriaus Frederiko II eksperimentą: norėdamas sužinoti, kokia kalba kalbės vaikai, kurie užaugo negirdėdami nė žodžio, jis įsakė grupę kūdikių atskirti nuo motinų ir auginti vienatvėje - auklės turėjo juos tik maitinti. Visi kūdikiai mirė nesulaukę amžiaus, kada vaikai pradeda kalbėti. Kaip konstatavo istorikas - jie tiesiog negalėjo gyventi be glamonių. Panašų eksperimentą buvo bandoma atlikti ir Antrojo pasaulinio karo metu, tačiau jį teko nutraukti, kadangi kūdikiai taip pat pradėjo mirti.
Įvairūs šiuolaikiniai tyrimai patvirtina tą patį - nepatirdami fizinio kontakto kūdikiai negali sveikai vystytis. JAV pirma laiko gimę kūdikiai buvo masažuojami kasdien tris kartus po penkiolika minučių - 47 proc. iš jų priaugo svorio greičiau nei nemasažuojami, nors maitinimas buvo vienodas - jie tiesiog geriau vystėsi! Tirdami dviejų metų amžiaus vaikus, kurie dėl ligos buvo atskirti nuo tėvų ir todėl buvo mažiau liečiami, JAV psichologai pastebėjo, kad jie sunkiau užmiega ir miega blogiau. Kito eksperimento metu, kai motinos naujagimius nešiojo kasdien po tris valandas (vidutiniškai vakarietė mama nešioja kūdikį 1-2 valandas per dieną), buvo pastebėta, kad naujagimiai tapo ramesni, mažiau verkė, ilgiau miegojo naktimis.
Taigi, panašu, kad taip dažnai girdima vaikų auklėjimo taisyklė „Nereikia per daug nešioti kūdikio, nes jis pripras ir išleps“ yra atgyvenusi ir niekam tikusi.
- Kaip parodė tyrimai, prisilietimų trūkumas lemia vaikų agresyvumą ir žiaurumą - tie vaikai, kurie augdami yra dažnai liečiami tėvų, yra mažiau agresyvūs, nei vaikai, patiriantys mažiau fizinio kontakto su tėvais.
Psichologai taip pat įsitikinę, kad kontakto stoka yra viena iš pagrindinių priežasčių vaikų emocinių sutrikimų, tokių kaip hiperaktyvumas, autizmui būdingas elgesys, seksualiniai iškrypimai, piktnaudžiavimas narkotikais, žiaurumas ir agresija. Anot jų, vaikystėje patirtas sensorinės stimuliacijos trūkumas lemia polinkį į sensorinę stimuliaciją suaugus, kuri dažnai pasireiškia nusikaltimų darymu, narkotikų vartojimu ir pan.
- Nustatyta, kad, jeigu mokytojas draugiškai ir palaikančiai paliečia mokinio ranką ar nugarą, jis beveik du kartus dažniau nei nepaliestasis pasisiūlo būti savanoriu pamokoje.
O štai jautrus ir dėmesingas gydytojo prisilietimas pacientui palieka įspūdį, kad jo vizitas pas gydytoją tęsėsi dvigubai ilgiau (lyginant su pacientų, kurie nebuvo paliesti, nuomone).
- Psichologų yra nustatyta, kad tai, kaip esame liečiami vaikystėje ir kaip dažnai tai vyksta, tiesiogiai susiję su tuo, kaip mes vertiname save augdami ir suaugę.
- Jeigu pora nustoja liesti vienas kitą, tai yra vienas iš ženklų, kad jų santykiai pašlijo. Ir atvirkščiai - jeigu partneriai dažniau liečia vienas kitą, vadinasi, jie labiau patenkinti tarpusavio santykiais.
- Prisilietimai padeda išmatuoti šeimos narių tarpusavio artumą. 2009 m. JAV vykdyta apklausa parodė, kad net 45 proc. apklaustųjų nuomone, emocijų reiškimas prisilietimais labiausiai stiprina šeimos narių artumo jausmą - daug labiau nei bendros vakarienės ar dalinimasis dienos įspūdžiais. Jeigu vaikas apkabinamas keturis ar daugiau kartų per dieną, jis daug mažiau jaudinasi dėl šeimos finansinės padėties per ekonominį sunkmetį, nei vaikas, kuris visai neapkabinamas.
- Prisilietimų reikia ne tik kūdikystėje ar vaikystėje, bet viso gyvenimo metu. Senyvo amžiaus žmonės yra viena iš didžiausių žmogiško kontakto badą jaučiančių amžiaus grupių, kadangi jų partneriai dažnai jau būna mirę, be to, dėl senatvės apribota senų žmonių galimybė judėti, o artimi jų šeimos nariai dažnai gyvena atskirai.
Kaip rodo eksperimentai, vieniši, izoliuotai gyvenantys seneliai masažuojami atgaudavo domėjimąsi gyvenimu, sumažėdavo jų irzlumas bei prastos nuotaikos priepuoliai. Panašų poveikį turi ir tiesiog paprastas palaikymas už rankos, dėmesingas, rūpestį išreiškiantis prilietimas. Įdomu tai, kad naminiai gyvūnėliai, kuriuos galima glostyti, senyvo amžiaus žmones (ir ne tik juos) taip pat veikia terapiškai.
- Kito eksperimento metu buvo masažuojami tiriamieji, kuriems pasireiškė migrena. Pasibaigus eksperimentui, šiems ne tik sumažėjo galvos skausmai, bet ir apskritai pagerėjo nuotaika ir savijauta.
Kodėl prisilietimai turi tokį poveikį mūsų kūnui ir psichikai?
Oda – didžiausias jutimo organas, kuris embrione pradeda formuotis iš tos pačios ektodermio ląstelės kaip ir nervų sistema. Kiekvienas mūsų kūno lopinėlis nuo pakaušio iki pirštų galiukų yra jautrus prisilietimams, nes odoje yra tūkstančiai jutimo receptorių, kurie, ją liečiant, gauna impulsus. Tuomet oda, būdama itin glaudžiai susijusi su nervų sistema, siunčia informaciją į smegenis, o kūnas reaguoja – pakinta širdies plakimas ir kraujo spaudimas.
Tinkamai palietus kūną, smegenys gali būti paskatintos gaminti endomorfinus - natūralius imuniteto stiprintojus ir skausmo malšintojus, kurių poveikis stipresnis nei morfijaus – tai paaiškina, kodėl masažas gali sumažinti skausmą. Malonus prisilietimas mažina streso hormono kortizolio išsiskyrimą ir skatina išsiskirti hormoną oksitociną, kuris veikia centrinę nervų sistemą, skatindamas dosnumą ir pasitikėjimą.
Verta prisiminti tai, kad dar pačioje gyvenimo pradžioje, motinos gimdoje, amonio skystyje plūduriuojantis vaisius yra iš visų pusių nuolat liečiamas – galbūt būtent dėl to mes visą gyvenimą taip trokštame prisilietimų? Beje, lietimas – ne tik pirmoji iš juslių, bet ji skirtingai nuo uoslės, regos, klausos ir skonio, bėgant laikui nesilpsta ir nesumažėja.
Tai ką dabar pirmiausia apkabinsite?
Tekstas: Viktorija Šimašiūtė