 |
SĖKMINGOS KARJEROS PASLAPTYS Lietuvių liaudies išmintis byloja: „Blogas tas kareivis, kuris nenori būti generolu." Kaip žinia, tautosaka atspindi visuomenėje susiklosčiusias nuostatas. Atsižvelgiant į tai, išeitų, kad noras „lipti karjeros laiptais“, t.y. turėti vis „aukštesnį statusą“, vis daugiau pavaldinių, vis didesnę pagarbą, uždirbti vis didesnę algą - dar protėvių mūsų sąmonėje įrašytas, kaip siekiamybė, kaip sėkmingos karjeros vaizdinys. Ar iš tiesų būtent tai ir reiškia sėkmingą karjerą ir ar neklysta liaudies išmintis? Koks turi būti mūsų profesinis kelias, kad jis būtų pavadintas sėkmingu?
|
|
|
KAIP PAMĖGTI SAVO DARBĄDaugelis žmonių bent kartą yra susimąstę, kad geriau yra ten, kur jų nėra. Tokios mintys skatina ieškoti kito darbo ir dažnas darbuotojas pasitraukia, išeidamas iš savo darbovietės. Tačiau, didesnė dalis lieka darbe ir iš jo „išeina“ psichologiškai – tiesiog ignoruoja organizacijos ir savo tikslus, nebeskiria visų jėgų, nebeatsiduoda jam, nors teoriškai dar turi darbuotojo statusą. Tiek pirmi, tiek antri, dažnai gailisi savo pasitraukimo - tiesioginio, ar ne.
|
 |
PARETO DĖSNIS – LAIKO PLANAVIMO PATARIMAS Sėkmė – labai abstrakti samprata, nešanti savo reikšmę kiekvienam individualiai. Net ir subtiliai matuodami jos matą, nenašu yra pasiduoti vien filosofinei minčių tėkmei, ar esamo momento būsenai, reikia susidurti su tam tikrais rodikliais, kurie atskleidžia pasiektą rezultatą. Tikriausiai tie, kurie yra sėkmingesni (ne tik butaforine prasme), planuodami savo laiką ir kryptingai siekdami tikslų (tiek darbe, tiek ir asmeniniame gyvenime) neišvengiamai turi pritaikyti Pareto dėsnį. Pradedantiesiems analizuoti sėkmės technologijas, nesistebėkime, kad ši sąvoka yra miglota. Apie ką kalba šis elementarus, tačiau neišvengiamai svarbus laiko planavimo metodas? |
 |
SVAJONIŲ DARBO LINK Tikriausiai, savo aplinkoje pažįstate žmogų, kuris rytais į darbą ruošiasi kaip į katorgą, kuris jau pirmadienį lyg išsigelbėjimo ima laukti penktadienio, o sekmadienio negali pakęsti, nes sekmadienį „net radijas tik negyvu balsu kartoja „Be rūpesčių“, o dar vakar sakė, kad „Ryt į darbą nereikia““? O gal čia atpažįstate patys save? Gal jūs svajojate apie darbą, kuris džiugintų, kuris įkvėptų, kurį dirbtumėte su malonumu? |